nežinau, alter ego

aš norėjau paimti tave už rankos.

aš 👏 nekenčiu 👏 dabartinio 👏 google 👏 algoritmo

kartais grįžus namo man pradeda trūkti oro. šis pojūtis kyla iš gėdos ir nesaugumo jausmo, kurį pajaučiu kas kartą, kai kažkiek atsiveriu pasauliui. gan ilgą laiką pasirinkdavau stebėtojo vaidmenį ir tyliai plaukiojau savo mintyse, kol aplink mane vykdavo aršios diskusijos. atrodydavo, kad mano galvoje neliko žodžių, arba jie yra tokie sunkūs, kad aš neturiu jėgų jų ištarti. tai yra kaip savisaugos, energijos taupymo priemonė, kuri mane užklumpa reguliariai. bet, kai tas sunkumas vėl nurieda nuo mano pečių, aš vėl galiu būti savimi ir po ilgų tylos pertraukų mano asmenybė išlenda į dienos šviesą. tada aš prisimenu, kokia tai yra pažeidžiama pozicija. tiesa ta, kad aš nesijaučiu saugiai šitame pasaulyje ir nemanau, kad nuo vaikystės pabaigos kada jaučiausi priešingai.

gražaus vakaro